rūpesnis

rūpesnis: rū̃pesnis sm. (1) DŽ, NdŽ, Vn, Vlkv, rū́pesnis (1) Kv, rūpẽsnis (2) Plik, Trš, Slnt, Ms, rūpesnỹs (3^b) Rdn; P, J, G107, BzF166 žr. rūpestis: 1. Ans dirba, turi savo rū̃pesnį Prk. Motriškai smagiau (sunkiau): rūpẽsniai su gyvoliais, su vaikais Jdr. 2. Rūpẽsnis ema, kad reik važiuoti Pln. Paskutinį darbą esi nudirbęs, i be rūpẽsnio Plng. Pavasarį, kol pasisėji, baisiausiai rūpẽsnis ema KlvrŽ. Dabar su grėbimu be rūpẽsnio Grg. Kai jau builes pasisėsma, visi rūpẽsniai atpuls Štk. Vieni vargai, vieni rūpẽsniai senatvelė[je] Jdr. Aš pats dideliai sirgau, rūpẽsnio turėjau Všv. Iš rūpẽsnio galva virpa Rdn. Rū̃pesnį turėjau su tuo apuoku (buvo prijunkęs prie namų) Sg. Mun baisus rūpẽsnis: vaikus vienus palikau Rdn. Esu rū̃pesnė[je], skubu i skubu Rdn. Buvau rūpesnių suspausta ir palikau neišmokusi rašyti Plng. Rū̃pesnis vaikams egzeminas Grd. Ans išsigando, anam toks rūpẽsnis Mžk. Kas tau rūpẽsnis, ką aš dirbu Slnt. Yr viskas įkyrėjusiai. Ka tą rū̃pesnį į kertikę pasidėčio kumet! Šv. O kiek to vargo, kiek tų rūpẽsnių: čia vienas [vaikas] mirė, kitas gimė Krtn. Iš to rū̃pesnio ligą gavo DūnŽ. Rūpesniai daug žmonių numarino, o vis veltui S.Dauk. Vargdienis, žūdamas kasdieną vargūse ir rūpesniūse, tarias taboku lengvinąs savo vargus ir tildąs rūpesnius S.Dauk. Rūpesniais nebsunkinsiu širdies savo I. Niekas jų negal vartoti be baimės ir rūpesnio M.Valanč. Yr rūpesnis bernuželiui, yr rūpesnis balandeliui, kad reiks joti pas mergelę šį pat rudinelį D108. Rūpesnelis tėveliuo, gaileselis motynelei – kur išleisma dukrelę (d.) Rt. Aš turiu širdelėj rūpesnelį, rūtų daržely iškadelę LTR(Kltn). ^ Rūpesniu savą širdį nenuraminsi S.Dauk. Rūpesnis už ligą piktesnis Šts. Rū̃pesnis nebara, nemuša, bet valgyti ir miegoti neduoda Tl. 3. Rūpesniaĩ tie papjauna DūnŽ. Su toms karvėms rūpẽsnis pasiutęs Trk. ^ Kieno vaikai, to ir rūpesniai S.Dauk, Sch101(Rg).
◊ į rū̃pesnį dúoti kelti nerimą: Muni pradėjo į rūpesnį duoti, kad negrįžta Ggr.

Игры ⚽ Поможем написать реферат

Look at other dictionaries:

galvosukis — sm. (1), galvosūkis (1) Š, BŽ148 1. žr. galvasukis: Ir galvosukis dabar, ar čia ana gera, ar negera Slnt. Didelis galvosukis piešti (rašyti) knygas J. Koks man galvosukis, t. y. rūpesnis, sūsis (= suosis) J. Plikti nuo galvosukio pradėjau Vaižg.… … Dictionary of the Lithuanian Language
kas — 1 kàs (ka f. S.Dauk, N) pron.; gen. kõ, kienõ, kiẽn, kenõ, keñ, kanõ; dat. kam, kãmui; acc. ką̃ (dial. kañ), kai, kaũ, kuà; instr. kuõ, kuõmi (kuõm), kuõj; loc. kamè, kamin, kam̃pi, kamp, kanà, kañ, kienùmp, kopì, kõp, kuop I … Dictionary of the Lithuanian Language
knižėti — knižėti, knìži, ėjo intr. knietėti, rūpėti, gižėti: Rūpesnis kaip rėmuo knižėjo širdy J … Dictionary of the Lithuanian Language
magztyti — magztyti, mãgzto, mãgztė 1. tr. mazgus raišioti, mazgyti: Aš magztaũ mazgus, o tu magzteĩ magztelę J. Man sekėsi geriau už tave magztyti Brs. 2. tr. pinti, mastyti: Iš septynių šakelių magztaũ botagą J. Pradėtas magztyti yra regztis, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… … Dictionary of the Lithuanian Language
papjūtis — 1 papjūtìs sf. (3b) Kal, Alk, Skr, Lnkv, papjūtis (1) BŽ165, Snt 1. Trg didžiausias vargas, pražūtis: Kad prižada pasogos, o neduoda, tai pačiai yra papjūtis nuo vyro J. Papjūtìs amžina nuvažiavus į miestą be pinigų Srv. Nebėr didesnės… … Dictionary of the Lithuanian Language
pasėti — tr. 1. SD1134, Sut, I, N, K, L, Š, Rtr, NdŽ įberti sėklą į paruoštą dirvą: Ten rugius pasėjo, kur buvo avižiena Klvr. Atorėm antareilį i rugius pasė[jo]m Ad. Be mėšlo, ir gerai pasėjus, neauga LKT203(Vlkv). Vasarojus jau pasėta Pkn. Pasėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
pažinti — pažìnti, pažįsta, pažìno tr. 1. SD287,456, R turėti santykių, ryšių: Kitusyk pažinaũ visus to krašto senuosius Alk. Aš jį pažįt pažįstu, ale nesuseinam Erž. Aš jį nei žįte nepažįstu KI349. Aš savo mergelės dar nepažįstu JV3. Lig penkiosdešim… … Dictionary of the Lithuanian Language
perbūti — I. 1. intr. perleisti kurį laiką, pragyventi: Jis su saule neperbus LTR. Visokio svieto yr buvę ir perbuvę tame kieme – visi išmirė Lnk. Daugel metų, bernužėli, aš perbuvaũ be tavęs (d.) Alv. 2. tr. pergyventi: Ale kap kokis rūpesnis, tai… … Dictionary of the Lithuanian Language
piktas — 1 pìktas, à adj. (4) 1. SD454, H kuris greit supyksta, vaidingo būdo: Baisiai piktà to[ji] boba Vb. Mažas – tai piktas (apie mažo ūgio žmogų) Kt. Pikta žmona – griaustinis namuose J.Dov. Piktas vyras – ne našlystė B. Nuo pikto vyro pačiai… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

rūpesnis

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

rūpesnis

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link